Sprogimas

Lucasas: naujausia Britanijos ataskaita apie Rusiją – nepakankamai nuodugni

Britanijos parlamento Žvalgybos ir saugumo komiteto ataskaita apie Rusiją nuo jos paskelbimo praeitą savaitę sulaukė daug dėmesio. Kaip senas Kremliaus kritikas (ir tyrimo pirmasis liudytojas), jaučiuosi esąs maloniai reabilituotas. Ataskaitoje ankstesnės Britanijos vyriausybės peikiamos, kad pražiūrėjo šią grėsmę, o žvalgybos ir saugumo agentūros pelnė aštrių priekaištų dėl savo baikštaus nesugebėjimo apginti mūsų demokratijos procesų.

Lucasas: kiek trapi yra Rusija?

Kiek trapi yra Rusija? Valdant Vladimirui Putinui šis klausimas atrodo gana nereikšmingas. 10-o dešimtmečio neramumai, kai maištingi regionai įprastai ignoruodavo Kremliaus instrukcijas ir net kalbėdavo apie savo ambasadas ir valiutą, tėra tolimi prisiminimai. „Valdžios vertikalė“, kai vykdomi iš aukščiau gauti nurodymai, yra svarbiausias V. Putino politinio modelio bruožas.

Lucasas: sprendimas dėl Stambulo soboro kelia atgarsių Rytų Europoje

Švč. Išminties soboras, kadaise buvęs aukščiausia pasaulyje bažnyčia, taps mečete. Šis Turkijos lyderio Recepo Tayyipo Erdogano žingsnis panaikina 1931 metais priimtą šalies įkūrėjo Mustafos Kemalio Ataturko sprendimą paversti šią šventovę sekuliariu muziejumi. Tai sukėlė sielvartą tarp krikščionių ir protestus tarp tebebranginančių sumenkusią Turkijos tolerancijos tradiciją.

Gerda Jakštaitė. Kur dreifuos JAV po prezidento rinkimų?

Nepriklausomybės dieną JAV pasitiko masiniais protestais prieš rasizmą, sunkumais valdant COVID-19 pandemiją, amerikiečių nusivylimu savo šalimi ir nerimu dėl artėjančių JAV prezidento rinkimų. Donaldas Trumpas, siekiantis būti perrinktas antrajai kadencijai, žadėjo Ameriką vėl padaryti didinga. Jo varžovas Joe Bidenas sako, kad D. Trumpo politiko „Pirmiausia – Amerika“ yra veikiau politika „Amerika – viena“. Birželį „PEW Research center“ atliktos apklausos duomenimis, tik 17 proc. amerikiečių didžiuojasi JAV. 

Lucasas: jeigu rūpinatės savo laisve – paremkite Honkongą

Vakarų Berlyno blokada pradėjo ankstesnį šaltąjį karą su Sovietų Sąjunga. Spaudimas Honkongui įžiebė naują, šįkart – su Kinija.

Lucasas: Kinijos iššūkis stumia Rusiją į aklavietę

Vladimiras Putinas turi pasirinkimą. Tai – daugiau, negu Rusijos žmonės turėjo per tuščią balsavimą dėl konstitucijos pataisų. Vis dėlto pasidžiaugęs savo pergale Rusijos lyderis grįš į savo kabinetą Kremliuje – ir prie klausimo, ką daryti su Kinija.

Lucasas: kuo vergovės tema svarbi Vidurio ir Rytų Europai?

Judėjimas „Juodųjų gyvybės svarbios“ buvusioms pavergtosioms tautoms gali atrodyti tolima problema, ir tą patį galima pasakyti žvelgiant iš priešingos pusės. Protestuotojai Jungtinėse Valstijose ir kitur galvoja, kad visi baltieji yra daugmaž vienodi. Vis dėlto žmonės iš šalių į rytus nuo Vokietijos neatliko jokio vaidmens europiečiams kolonizuojant Afriką, Aziją ir Lotynų Ameriką. Šio šalys negavo naudos iš prekybos vergais. Jų juodaodžių bendruomenės – nežymios.

Lucasas: Trumpo sumanytas pasitraukimas iš Vokietijos pavojingas mums visiems

2017 metais Donaldas Trumpas suglumusiai Angelai Merkel pateikė 374 mlrd. sąskaitą atgaline 2002 metų data. Anot jo, ši sąskaita atspindi įsisenėjusią problemą, kad Vokietija nepakankamai finansuoja gynybą. Praeitais metais jis tvirtino, kad Vokietija (ir Japonija) turėtų mokėti visą kainą už JAV teikiamą karinę apsaugą – ir dar su 50 proc. priemoka. Anot kritikų, jis tokiu būdu pavertė Aljansą reketininku. Vis tik naujausias kivirčas akivaizdžiai yra visų žalingiausias – tiek Vokietijai, tiek Europai, tiek Jungtinėms Valstijoms.

Lucasas: Rusija ir Kinija – kiek pralaimėjimų reikia pergalei?

Atstumti savo draugus ir perspėti priešus – tokią politiką 15 metų vykdė Vladimiro Putino Rusija. Kremliui jos rezultatai buvo siaubingi. Rusija sutelkė Ukrainos nacionalinį identitetą, pavertė Švediją ir Suomiją užsienio politikos vanagais ir privertė NATO suvokti, kad Baltijos valstybes reikia ginti. Dabar persipildė net Vokietijos kantrybės taurė: vyriausybė Berlyne nori įšaldyti lėšas ir paskelbti kelionių draudimą Rusijos karinės žvalgybos agentūros vadovui, reaguodama į kibernetinę ataką prieš Bundestagą 2015 metais.

Apie užsiaugintus lašinius ir galimybę išgyventi

Sumenkinta didžiojo verslo reikšmė kenkia ūkiui, nes didelių kompanijų stygius pakerta pastangas auginti ekonomiką ir didinti šalies konkurencingumą – tokias išvadas britai paskelbė dar 2011 metais. Jau tada jie galėjo didžiuotis savo finansų sektoriumi, tačiau įžvelgė, kokias pasekmes ekonomikai daro nusilpusi pramonė - tuo metu ji sukurdavo vos 11 proc.britų BVP.

Lucasas: rusų sovietinė nostalgija ir „Tarybiniai piliečiai“

Vladimiras Putinas dažnai kritikuojamas už savo nostalgiją SSRS (gerai prisimenama, kaip jis šios valstybės subyrėjimą pavadino „geopolitine katastrofa“). Tačiau tūkstančiai rusų, įsitraukusių į judėjimą „Tarybiniai piliečiai“, šį požiūrį dar labiau išvystė. Pasak jų, dauguma dalyvavusių 1991 metų kovą surengtame referendume dėl Sovietų Sąjungos ateities balsavo už šalies išsaugojimą. Taigi, Sovietų Sąjungos panaikinimas po nesėkmingo pučo prieš Michailą Gorbačiovą buvo neteisėtas, o šiuolaikinė Rusijos valstybė yra uzurpatorė.

COVID-19 pamokos: už vienkartines išmokas kur kas svarbesnės – darbo vietos

Į priešinsultinę būseną kai kuriuos verslus ar net ištisus ekonomikos sektorius nubloškusi koronaviruso COVID-19 pandemija kol kas nepajėgė supurtyti lietuviško išmokų mentaliteto.

Lucasas: per pandemiją bus ir pralaimėjusių, ir išlošusių

Reputacija kuriama lėtai, bet išnyksta staigiai – dažniausiai kai itin svarbūs įvykiai sufokusuoja senus, bet dar miglotus nuogąstavimus. Daugeliui žmonių buvo neramu dėl karingojo islamo dar prieš 2001 m. rugsėjo 11-ąją. Vis dėlto tik po teroristų atakų Niujorke ir Vašingtone ši grėsmė buvo aiškiai suvokta. Ilgai gyvavęs nerimas dėl lošėjiško kapitalizmo iškilo į pirmąjį planą po 2008-ųjų finansų krizės, kai mokesčių mokėtojams teko padengti sąskaitas už bankininkų godumą ir beatodairišką elgesį.

Koronovirusas lyg padidinamasis stiklas

Pastarųjų kelerių mėnesių įvykiai rodo, kad gamtoje vykstantys procesai ir su tuo susijusi žmogaus elgsena visą mūsų globalų pasaulį gali paversti atskirų uždarų kaimų sankaupa. Šokiruojantis ir neprognozuotas virsmas. Vis dažniau girdime pamąstymų, kad po karantino gyvensime kitaip ir išeisime iš šios krizės pasikeitę. Ar tikrai? Manau, kad taip, jeigu išmoksime pamokas ir tikrai padarysime išvadas.

Lucasas: aštrėjant Kinijos tonui Vakarams reikalinga vieninga strategija

Vdu.lt nuotr.„Kovinio vilko“ diplomatija yra nauja Kinijos nuostata aplinkinio pasaulio atžvilgiu, atmetanti bet kokius skrupulus. Šis pavadinimas susijęs su bebaimiu kovinių filmų personažu U Dzingu – savotišku kinų Rembo. Šie filmai – nebloga pramoga, panaši į britų ir amerikiečių kino studijų 6-ojo dešimtmečio perdėtai patriotinę produkciją. Vis dėlto gyvenimo tikrovė – daug sudėtingesnė. Kinijos komunistų partija (KKP) dar toli gražu nėra sutriuškinusi savo priešų, bet vis ryžtingiau grūmoja.

Lucasas: Putinui derėtų nerimauti dėl koronaviruso labiau nei Kremliaus bijančių rusų

Nekompetencija, nekantrumas ir neįgalumas buvo trys veiksniai, prisidėję prie Sovietų Sąjungos žlugimo. Ir jie dabar būdingi Rusijai. Vladimiras Putinas turėtų susirūpinti.

Lucasas: kodėl nerimaujantieji dėl Rusijos turėtų padėkoti Kinijai

Visi, kurie nerimauja dėl buvusio KGB režimo Rusijoje, turėtų būti dėkingi Kinijos komunistų partijai.

Lucasas: Kinija turi strategiją tvarkytis su Vakarais, o šie – dar ne

Sapnas baigėsi. Du dešimtmečius buvo įprasta galvoti, kad Kinijos ekonominis pakilimas jokios politinės kainos neturės. Iš tikrųjų buvo aiškinama, kad klestėjimas atneš demokratiją.

Ramūnas Vilpišauskas: ES vadovų derybos: neįprastais laikais – įprasti nesutarimai

Kovo 26 d. ES institucijų ir valstybių vadovai sprendė, kaip kartu reaguoti į COVID-19 pandemiją. Sutarė, kad tam reikia „skubaus, greito ir visapusiško veikimo ES, valstybių, regionų ir vietiniuose lygmenyse“, ir ... nesugebėję susitarti dėl ekonomikos gaivinimo priemonių pavedė euro zonos šalių finansų ministrams per dvi savaites rasti sprendimą. 

Vaida Pilinkienė. Nedarbo lygio augimas Lietuvoje – ar tikrai reikia baimintis?

Sumažėjus apyvartinėms lėšoms, verslai negali tęsti savo tiesioginės veiklos, pradeda vengti finansinių įsipareigojimų, įsisuka įsiskolinimų ratas, o tai turi tiesioginį ryšį su darbuotojų skaičiumi ir darbo užmokesčiu dydžiu. Dažnu atveju Lietuvoje darbo užmokesčio fondo mažinimas tampa vienu iš pirmųjų pasirinkimų valdant kintamuosius kaštus. 

Nabašnikui net ir auksinis kompresas nebepadės

Turim jau ne tik korono viruso krizę. Bręsta dar viena,gilesnė, krizė, tai yra - atsakomybės ir profesionalumo krizė. Ši gali būti baisesnė, nes jeigu pirmoji anksčiau ar vėliau pasibaigs, tai antroji, brendusi dar prieš karantiną, panašu, gali niekada nesibaigti ir smogti labai skaudžiai.

Lucasas: pandemija ir saugumas

Valstybės darbas – valdyti grėsmes, kurių neįstengtų atremti niekas kitas iš mūsų. Saugoti mus nuo nusikalstamumo ir agresijos – pagrindiniai uždaviniai, bet, kaip suvokiame dabar, sveikatos apsauga taip pat yra viena iš šių sričių. 

V. Nakrošis. Dabar nereikia kurti Darnios ekonomikos, energetikos ir klimato ministerijos

Lietuvos Vyriausybė negali apsispręsti dėl Ekonomikos ir inovacijų ministerijos prijungimo prie Energetikos ministerijos, naujai ministerijai vėliau perduodant dalį Aplinkos ministerijos funkcijų. Todėl šis klausimas buvo laikinai išimtas iš Vyriausybės darbotvarkės. Kodėl taip atsitiko?

Justinas Juozaitis. Kaip Lietuva ant TATENA branduolinės saugos grėblio lipo

Viešąją erdvę okupavus naujienoms apie COVID-19, mažai kas atkreipė dėmesį į tai, kad vasario 24 – kovo 4 dienomis Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ekspertai nagrinėjo Baltarusijos pasirengimą Astravo atominės elektrinės (AE) eksploatacijai. TATENA delegacijai vadovavęs M. Kovačiovas baltarusių energetikus apibūdino kaip gerai parengtus, motyvuotus ir kompetentingus, o TATENA Generalinio direktoriaus pavaduotojas M. Čudakovas gyrė Baltarusiją už per pastaruosius 10 metų pasiektą pažangą vystant branduolinę energetiką. Ši panegirika siunčia aiškų signalą, kad Lietuvai metas liautis įtikinėti TATENA Astravo AE saugos trūkumais ir pradėti gvildenti problemos esmę – kodėl Viena mato gerą praktika ten, kur krenta reaktoriaus korpusai, pažeidinėjamos tarptautinės sutartys ir areštuojami branduolinės energetikos oponentai? Kartu tai skatina klausti – ką daryti toliau? 

Lucasas: svaiginamas 1990-ųjų kovas

Prieš 30 metų buvau keistas bėglys – mėginau ne pabėgti nuo sovietų tarnybų, o joms pasiduoti. Buvau ką tik atvykęs į Lietuvą, nepaisydamas sovietų vykdytos pasienio kontrolės, gavęs istorinę vizą Nr. 0001.

G. Jakštaitė. L. Zdanavičius. Pandemija – prarasta proga transatlantiniams santykiams

Kol šalys abipus Atlanto buvo susirūpinusios nestabilumu Artimuosiuose Rytuose, hibridinėmis grėsmėmis, stiprino NATO, didino karinius biudžetus; priešas pasirodė netikėtai ir ne toks, į kurį buvo orientuotos transatlantinių šalių gynybos doktrinos: COVID-19 viruso plitimą įveikti pasirodė sunkiau nei buvo tikėtasi. Apie COVID-19 atvejus pranešė 140 šalių; daugiau negu 80 iš jų patvirtino klasterinio užsikrėtimo atvejus. COVID-19 pandemija jau vadinama trečiu didžiausiu šio šimtmečio šoku (po 9/11 ir 2008 m. finansinės krizės). Daugelis valstybių įvedė karantiną, kelionių suvaržymus, uždarė sienas. Bloomberg Economics prognozuoja, jog COVID-19 pandemija sulėtins pasaulio ekonomikos augimą iki nulio, padarys didelę žalą turizmo sektoriui, finansinėms rinkoms. COVID-19 pasekmės gali būti dar rimtesnės nei atrodo: COVID-19 yra ir politinis iššūkis, keliantis klausimą, ar ši krizė netaps brangiai kainuojančia prarasta proga transatlantinei bendrijai.

R. Vilpišauskas. COVID-19 – tobulos audros išbandymas ES

Daugelis tarptautinių susitarimų yra skirti valdyti tarpusavio priklausomybės ryšius tarp valstybių. Taip siekiama gauti didesnę naudą, pavyzdžiui, lengvinant sąlygas prekybai, investicijoms ar susitariant dėl oro navigacijos, kelių transporto ir kitų valstybių sienas kertančio judėjimo taisyklių. Arba geriau suvaldyti su tarpusavio ryšiais susijusias rizikas, pavyzdžiui, keičiantis informacija apie nusikaltėlių judėjimą ar ieškant būdų kaip mažinti sienų nepripažįstančią aplinkos taršą. Ar apsisaugoti nuo kartu su keliaujančiais žmonėmis sienas kertančių virusų sukeliamų epidemijų.

Politinio lipimo per galvas korona: nuo R. Šimašiaus, G. Landsbergio iki D. Grybauskaitės

Pasaulis atsidūrė išskirtinėje situacijoje dėl koronaviruso (KOVID 19) . Paskelbta pandemija. Šalys griebiasi griežčiausių priemonių situacijai kontroliuoti, tai skatina skirtingas politines jėgas susitelkti ir dirbti bendram labui. Arba priešingai – susipriešinti. Kaip Lietuvoje?

Lucasas: pandemija pasitarnaus Kinijos ir Rusijos propagandai

Dangstykit savo klaidas, supaprastinkit įvykius, perdėkit savo laimėjimus, ignoruokit kontekstą, skleiskit melą ir reikalaukit dėkingumo – šios nuostatos pažįstamos visiems, kas anksčiau domėjosi Sovietų Sąjungos, o dabar – Rusijos požiūriu į Antrąjį pasaulinį karą. Tačiau Kinijos komunistų partija šiuo metu lygiai taip pat naudojasi koronaviruso pandemija.

Kęstutis Girnius. Atsinaujina politinės kovos

Iki savaitės pradžios vyravo politinės paliaubos. Vadovaujantys politikai laikėsi santūriai, vienas kitam nepriekaištavo, nesistengė vieni kitiems suversti atsakomybę. Opozicija neskubėjo kritikuoti valdžios veiksmų. Prezidentas Gitanas Nausėda pažymėjo, kad būta trūkumų Vyriausybės darbe, nespėta laiku užsakyti reagentų ir kitą medicininės įrangos, tačiau dabar tiek centrinė, tiek vietos valdžia, tiek medikai „daro viską, kad veiksmai būtų koordinuoti.“ Jis sveikino politikų savitvardą, jų gebėjimą suprasti savo pilietinę pareigą. Interviu BNS prezidentas sakė, kad „lengviausia tik kritikuoti, siūlyti kažkam nuimti galvą už savo funkcijų nevykdymą – mes galėsime tą padaryti vėliau daugybę kartų“.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode