Pastarųjų metų tendencijos, kai tipiniai vidurio puolėjai dažniau lieka ant atsarginių žaidėjų suolelio, o komandos aikštėje laiko žemesnius penketus bei pasikliauja mobilesniais puolėjais, kurie sugeba ne tik stumdytis po krepšiu, bet ir pataikyti iš toliau ar skuosti į greitą ataką, neatsilieka ir Lietuvoje.
Lietuvos krepšinio lygoje šiuo metu rungtyniauja 10 žaidėjų, kurie yra 210 centimetrų ūgio arba aukštesni. Po vieną tokį žaidėją turi „Dzūkija“ (A.Kaširovas, 215 cm), „Juventus“ (O.Galdikas, 217 cm), „Lietkabelis“ (D.Lavrinovičius, 212 cm), „Lietuvos rytas“ (A.Lapeta, 217 cm) ir „Vytautas” (M.Kupšas, 215 cm). Du tokius žaidėjus turi „Žalgiris“ – 211 cm ūgio R.Javtoką ir 210 cm ūgio sunkųjį krašto puolėją I.Hartensteiną. Daugiausiai, net tris krepšininkus, aukštesnius nei 210 centimetrų ūgio, turi „Nevėžis“ – 212 cm ūgio K.Petrukonis, 216 cm ūgio C.Engstromas ir 213 cm ūgio S.Kymantas.
Iš šių žaidėjų , ko gero, tik D. Lavrinovičius ir I. Hartensteinas gali pavojų sukelti ir už tritaškio linijos.
Net trys komandos tokio ūgio žaidėjų apskritai neturi ir kliaunasi mažesniais krepšininkais. „Neptūno“ gretose aukščiausias krepšininkas yra 206 cm ūgio legionierius O.Johnsonas, „Šiauliuose“ – tokio paties ūgio jaunasis M.Echodas, o „Pieno žvaigždžių“ gretose išsiskiria 208 cm ūgio puolėjas V.Dilys.
Tačiau net ir centimetrų stygius, pavyzdžiui, „Neptūno“ ekipai, netrukdo sėkmingai kovoti dėl atšokusių kamuolių. Klaipėdos komanda pagal sugriebiamus kamuolius visame čempionate užima trečią vietą. Statistikos grafose nežiba
Kad aukščiausi lygos krepšininkai nevaidina itin svarbaus vaidmens savo komandose, byloja ir statistika. Iš dešimties 210 cm ūgio ir aukštesnių krepšininkų čempionate vos du rungtyniauja daugiau nei 20 minučių – A. Kaširovas ir K.Petrukonis vidutiniškai aikštelėje praleidžia po 24 minutes. Būtent šie žaidėjai, kartu su „Vytauto“ vidurio puolėju M.Kupšu, yra vieninteliai tokios ūgio kategorijos krepšininkai, pelnantys dviženklį taškų skaičių per rungtynes.
Jeigu pažvelgtume, į atkovotų kamuolių grafą, joje karaliauja Vilniaus „Lietuvos ryto“ sunkusis krašto puolėjas D.Gordonas. Nors ir nebūdamas aukščiausiu lygos krepšininku, 208 cm ūgio itin atletiškas amerikietis dėl kamuolių kaunasi it žvėris. Vidutiniškai po kiek daugiau nei 8 kamuolius per mačą atkovojantis puolėjas yra tipinis šių laikų sunkusis kraštas – gebantis taip pat gerai žaisti ir veidu, ir nugara į krepšį, pataikantis iš toliau ir galintis ne tik jėga pralaužti varžovų gynybą.
Apskritai, į geriausių lygos kovotojų dėl kamuolių dešimtuką patenka vos vienas krepšininkas, aukštesnis nei 210 cm ūgio. Jau minėtas K.Petrukonis per rungtynes vidutiniškai sugriebia po kiek daugiau nei 6 kamuolius ir pagal šį rodiklį užima 9 vietą. Pasirodo, net nereikia būti dvimetriniu krepšininku, kad valdytum baudos aikštelę. Tarp penkių geriausių kovotojų dėl atšokusių kamuolių patenka du žaidėjai, kurių ūgis nesiekia nė 2 metrų. J.Kazakauskas (196 cm) pagal šį rodiklį yra trečias visoje lygoje, o I.Smiljanicius (198 cm) – ketvirtas. Vien centimetrų blokuoti metimams neužtenka
Aukščiausi čempionato krepšininkai nežiba ir blokuodami metimus. Vienintelis į geriausiųjų 10-tuką patenkantis krepšininkas yra 217 cm ūgio ilgarankis O.Galdikas, per rungtynes vidutiniškai „nupučiantis“ po 1,29 varžovo metimo ir užimantis antrą vietą visoje lygoje. Kitais aspektais O.Galdikas aikštelėje per daug neišsiskiria, tačiau praėjusią savaitę mače su Kėdainių „Nevėžiu” aukštaūgis sužaidė karjeros rungtynes ir tapo savaitės MVP.
Krepšinio evoliucija neišvengiamai keičia krepšinį, taip pat ir Lietuvos krepšinio lygą. Ją bestebėdami krepšinio gerbėjai gali tik prisiminti laiką aplenkusią dvigubų dublių mašiną Rolandą Matulį, kuris būdamas 200 centimetrų ūgio ir žaisdamas vidurio puolėjo pozicijoje, siautėjo baudos aikštelėje prieš kur kas aukštesnius priešininkus. Buvęs „Sakalų“ ir „Žalgirio“ krepšininkas iki šiol yra daugiausiai dvigubų dublių atlikęs, daugiausiai taškų pelnęs, daugiausiai minučių sužaidęs ir daugiausiai kamuolių atkovojęs lygos krepšininkas istorijoje.
Vilnius, gruodžio 1 d. (BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
