Pradėta įgyvendinti nauja sportininkų rengimo olimpinėms žaidynėms tvarka kelia aistras sporto pasaulyje.
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ją pavadino sporto žlugdymu, Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Edis Urbanavičius teigė, kad ji ne tik skaidresnė, efektyvesnė, bet ir pagaliau leis pareikalauti atsakomybės už sportininkų rezultatus.
„Mes jaučiamės labai nustebę, kad Olimpinis komitetas šiais pokyčiais visiškai nustumiamas nuo dalyvavimo rengiant sportininkus olimpinėms žaidynėms. Labai keista, kad mes nebuvome visiškai informuoti apie pokyčius“, – trečiadienį per Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdį kalbėjo D.Gudzinevičiūtė.
Anot jos, nuo 1996 metų galiojanti olimpiečių rengimo tvarka yra efektyvi, duoda gerų rezultatų.
„(...) dėl sisteminio sportininkų pasirengimo (Lietuvos) rezultatai olimpinėse žaidynėse yra geresni negu tų, su kuriais mes visą laiką save lyginame, tai yra mūsų brolių, sesių Latvijos ir Estijos. Jie laiko mūsų sistemą gerokai pažangesne ir patys apie tokią galvoja. Remiantis šiais pokyčiais sistema visiškai griaunama“, – teigė LTOK prezidentė.
Ydinga neskaidri sistema
Tuo metu ir Seimo komisijos, ir Kūno kultūros ir sporto departamento vadovai iki šiol galiojusią sistemą vadino ydinga, neskaidria.
„Buvo ydinga tvarka: nebuvo atsakomybės, nepamatuotas skaičius žmonių dirbo be viso darbo užmokesčio, išsibarstęs finansavimas, ir treneriai, ir sportininkai negaudavo visų reikalingų lėšų. Šiuo atveju optimizuojame pagal valstybės galimybes sportininkų rengimo skaičių pagal kriterijus“, – teigė E.Urbanavičius.
„Treneris dirbdavo per kelias institucijas, sportininkas nebūdavo 100 proc. finansuojamas vienoje vietoje. Tuomet, kai reikia atsakomybės, jeigu neduodame 100 proc. išlaikymo ir programos įgyvendinimo, negalime pareikalauti ir atsakomybės. Tai daroma, kad būtų aišku, skaidru, kad nebebūtų galimybių visokiems neaiškiems sandoriams ar įvykiams įvykti“, – kalbėjo Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Kęstutis Smirnovas.
Anot departamento vadovo, iki šiol olimpiečių pasirengimą žaidynėms finansavo Kūno kultūros ir sporto departamento Lietuvos olimpinis sporto centras, savivaldybės, nacionalinės sporto šakų federacijos, LTOK, sporto klubai, tarptautinės organizacijos, kt.
„Už efektyvų sportininko rengimą faktiškai nebuvo atsakinga nė viena jį rengianti organizacija, subjektas“, – pabrėžė E.Urbanavičius.
Jis teigė, kad biudžetinė įstaiga – Olimpinis sporto centras, įsteigtas būtent organizuoti olimpinės rinktinės narių ir kandidatų rengimą olimpinėms žaidynėms, pasaulio, Europos čempionatams, kitoms tarptautinėms varžyboms, – nevaldė į centrą priimto 271 sportininko rengimo, negalėjo atsakyti už jų rezultatus. Be to, iš minėto skaičiaus tik 91 sportininkas iš dalies rengtas minėtame centre. Likusiųjų rengimu rūpinosi savivaldybių sportininkų ugdymo centrai, užsienio sporto klubai, sporto šakų federacijos.
Departamento direktorius teigė, kad lėšos sportininkams, treneriams iš skirtingų šaltinių būdavo skiriamos nederinant jų, būdavo prirašomi sportininkai, su kuriais treneriai nedirbo.
„Lyg daug organizacijų, bet visą laiką buvo akcentuojama, kad trūksta lėšų“, – atkreipė dėmesį E.Urbanavičius.
Jo duomenimis, tik šeši treneriai iš 37 centro trenerių gavo pilną darbo užmokestį.
„Treneris, negaudamas darbo užmokesčio, ieškojo darbo kitose įstaigose. Ir tas buvo paplitę. Natūralu, žmogus turi iš kažko gyventi. Bet kyla atsakomybės klausimas. Ar treneris, dirbdamas keliose įstaigose, gali atsakingai rengti ir parengti sportininką, už kurį atsakingas turėtų būti Olimpinis sporto centras, nes jis įdarbino trenerį?“ – retoriškai klausė Kūno kultūros ir sporto departamento vadovas.
Gali finansuoti apie 60 sportininkų
E.Urbanavičius tvirtino, kad iki šiol Lietuvos olimpinis sporto centras vidutiniškai vienam sportininkui rengti per metus skirdavo apie 8 tūks. eurų, įskaitant trenerio, vadybininko, kineziterapeutų, kitų reikalingų specialistų atlyginimus.
Tuo metu, departamento skaičiavimu, parengti vienam kandidatui į olimpinę rinktinę reikia vidutiniškai apie 40 tūkst. eurų per metus, pusę sumos skiriant tik sportininkui.
Pagal naująją tvarką, visas individualių sporto šakų olimpiečių finansavimas bus sutelktas vienose rankose. Jį užtikrins minėtas Olimpinio sporto centras, gerokai sumažindamas finansuojamų sportininkų skaičių.
Anot E.Urbanavičiaus, šiuo metu centras gali užtikrinti 60 aukščiausius rezultatus pasiekusių ir nustatytus kriterijus atitinkančių sportininkų rengimą valstybės lėšomis. Planuojama, kad vidutiniškai vienam sportininkui rengti teks 20 tūkst. eurų per metus. Lėšos treneriams ir gydytojams bus skiriamos papildomai.
„Šiandien yra 55 sportininkai, kurie atitinka kriterijus, 60 yra su perspektyva, kad gal atitiks kriterijų. Tiek sportininkų esame pajėgūs parengti, jeigu reikės, ir keliais daugiau tikrai būsime pajėgūs, užtikrinant sportininko pilną rengimosi krepšelį su visomis kitomis dedamosiomis, tai yra trenerio krepšeliu ir gydytojų, masažuotojų, kito personalo, kuris reikalingas, išlaidomis“, – kalbėjo Kūno kultūros ir sporto departamento direktorius.
Olimpiečiai bus finansuojami pagal patvirtintą individualią rengimosi žaidynėms programą. Centras pasirašo sutartis ir su sportininkus rengiančiomis federacijomis. Jos įsipareigoja tuos sportininkus, rengiamus Olimpinio sporto centre, išvežti į pasaulio, Europos čempionatus, kai tokie vyksta.
„Olimpinis centras įvertina programas, yra ir 27 tūkst. eurų, ir 9 tūkst. eurų numatyti pasirengimo programoms. Kiekvieno sportininko skirtinga programa ir skirtingas pasirengimas. Manau, kad einama teisingu keliu“, – BNS sakė K.Smirnovas.
Pasak E.Urbanavičiaus, šiems metams olimpiečiams rengti numatyta 1,2 mln. eurų, pridėjus trenerių, kitos komandos išlaidas biudžetas sieks apie 2 mln. eurų.
Vadina sistemos griovimu
Tuo metu LTOK ir kai kurių sporto federacijų atstovai kreipėsi į prezidentę, Seimo pirmininką ir premjerą, prašydami „sustabdyti sportininkų rengimo sistemos griovimą“.
„Federacijos nepritaria toms pertvarkoms. (...) LTOK vienintelis turi išskirtinę teisę deleguoti sportininkus į olimpines žaidynes, į kitas po olimpine vėliava vykstančias varžybas“, – trečiadienį per komisijos posėdį tvirtino LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė ir stebėjosi, kad Olimpinis komitetas išstumiamas iš olimpiečių rengimo ir finansavimo.
„Išeina paradoksali situacija, kad formuodami rinktinę vežti į Tokiją, mes visiškai nežinosime, kaip tie žmonės ruošėsi, kas juos rengė, kaip vyko pasirengimas“, – sakė ji.
D.Gudzinevičiūtė stebėjosi, kodėl nustatytas 60 sportininkų skaičius. Anot jos, prieš Rio de Žaneiro olimpines žaidynes rengti 140 sportininkų, iš jų normatyvus įvykdė 75.
Ji kritikavo ir centro suplanuotas lėšas sportininkams rengti. Pasak D.Gudzinevičiūtės, pasirengti olimpinėms žaidynėms reikia ne 20 tūkst. eurų, o dvigubai ar trigubai daugiau lėšų.
„Jeigu ši permaina įsivažiuos, mūsų olimpiečiai savo lėšas išnaudos maždaug iki vidurio metų, o vėliau mes per federacijas bandysime finansuoti tuos pačius sportininkus ir tada pusę metų Lietuvos olimpinis sporto centras sėdės rankas sudėjęs, nes jie lėšų finansuoti sportininkams nebeturės“, – kalbėjo LTOK prezidentė.
Ji teigė, kad kitą savaitę Tautinis olimpinis komitetas planuoja tvirtinti savo biudžetą. Sportininkų parengimui numatyti 2 mln. eurų.
„Turime sėkmingai dirbantį verslą, kuris aprūpina ir LTOK veiklą, ir teikia didžiulę paramą visoms sporto šakoms ir, be abejo, olimpiečiams rengti“, – sakė prezidentė.
„Jeigu mes juos vėl įrašytume į tą pačią programą, ne 60, o turbūt 90 sportininkų galėtų būti pilnai aprūpinti ir turėti bendrą kooperuotą prižiūrėtą rengimą taip, kaip visą laiką buvo per programas. Tai, ką dabar siūlo, prisidengdami nesuprantamomis atsakomybėmis ar dar kažkuo, tai yra tiesiog sporto sistemos žlugdymas“, – pareiškė D.Gudzinevičiūtė.
Siūlo bendradarbiauti su federacijomis
K.Smirnovo teigimu, niekas neatsisako LTOK siūlomų pinigų sportui.
„LTOK taip pat gali prisidėti prie sportininkų rengimo per federacijas. Niekas nedraudžia jiems prisidėti prie olimpinių sportininkų rengimo per federacijas. Olimpinis sporto centras yra biudžetinė įstaiga, o LTOK yra nebiudžetinė įstaiga, nevyriausybinė organizacija“, – sakė jis.
„Mes tik norime, kad biudžetinė įstaiga (Olimpinis sporto centras – BNS) būtų atskirta, atskirti pinigai, nesusimaišytų su nevyriausybinės organizacijos pinigais, ir būtų aiškūs kriterijai, kaip jie skirstomi. Viskas daroma dėl skaidrumo“, – pabrėžė jis.
Seimo komisijos vadovas apgailestavo, kad pertvarka kelia tiek daug aistrų, kad trūksta kalbėjimo ir susikalbėjimo tarp sporto organizacijų.
„Norima, kad būtų aiški atsakomybė, kas atsako už sportininkų parengimą. Valstybė prisiima tokią atsakomybę ir nori 100 proc. garantuoti jų rengimą. Sportininkai, įvykdę tam tikrus reikalavimus, atrenkami į Olimpinį sporto centrą, jie turi savo trenerį, masažuotoją ir savo programą, pagal kurią ruošiasi siekiamam rezultatui“, – kalbėjo politikas.
Nutarta kitą trečiadienį surengti pasitarimą su sporto federacijų atstovais dėl naujos finansavimo tvarkos įgyvendinimo.
Vilnius, sausio 18 d. (BNS).
