Vasario 7 dieną futbolo klubas „Žalgiris“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydamas įpareigoti Lietuvos futbolo federaciją (LFF) vykdyti Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir LFF vykdomose varžybose neleisti rungtyniauti „Kauno Žalgiris“ komandai, kurios pavadinime yra naudojamas žymuo „Žalgiris“.
Futbolo klubas „Žalgiris“ nori pabrėžti, kad pateikdamas Vilniaus apygardos teismui prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekia ne uždrausti futbolo klubui „Kauno Žalgiris“ dalyvauti LFF organizuojamuose turnyruose, o tik laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, apriboti žodžio „Žalgiris“ naudojimą.
Tokiais veiksmais futbolo klubas „Žalgiris“ siekia įgyvendinti įsiteisėjusią ir FK „Kauno Žalgiris“ privalomą Lietuvos apeliacinio teismo 2016 metų balandžio 20 dienos nutartį, kurios FK „Kauno Žalgiris“ nuo pat jos priėmimo dienos geranoriškai nevykdo.
Šių veiksmų FK „Žalgiris“ buvo priverstas imtis po to, kai LFF Licencinis komitetas, ignoruodamas FK „Žalgiris“ pateiktus prašymus spręsti klausimą dėl licencijos FK „Kauno Žalgiris“ išdavimo, atsižvelgiant į FK „Kauno Žalgiris“ atžvilgiu taikomas laikinąsias apsaugos priemones, 2017 m. vasario 3 d. priėmė sprendimą išduoti futbolo klubui „Kauno Žalgiris“ A lygos licenciją.
Lietuvos apeliacinio teismo 2016 metų balandžio 20 dienos nutartis: „Uždrausti atsakovui VšĮ Futbolo klubui ,,Kauno Žalgiris“ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sportinėje ir/ar ūkinėje–komercinėje veikloje, susijusioje su futbolu, bet kokiu būdu ir forma naudoti žymenį Žalgiris, įskaitant šio žymens naudojimą futbolo komandos ir/ar juridinio asmens pavadinime, reklamoje, komercinėje dokumentacijoje, interneto tinklalapiuose, domenų pavadinimuose, taip pat bet kokį kitą naudojimą.“
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra nurodęs, kad Civilinio proceso kodekso (CPK) 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas bendrinių civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas. Ši norma įtvirtina bendrą principinę nuostatą, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumas reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka.
Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims (pastaba: LFF taip pat yra byloje dalyvaujantis asmuo). Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas.
Vilnius, vasario 8 d. (BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
