2018-ųjų Dakaro ralyje dalyvavo šimtai automobilių, motociklų, sunkvežimių ir kitų transporto priemonių ekipažų, o juos visą laiką sekė 8 sraigtasparniai. Kam reikalingas toks jų kiekis ir ką jie veikia? Apie tai projekto #iGo2Dakar dalyviams papasakojo vieno jų pilotas, čilietis Claudio.
Pagrindinė dalyvavimo priežastis – nuotykis
Dakaro ralis yra didžiulis logistinis iššūkis organizatoriams. Jie dvi savaites, dieną po dienos, turi perkraustyti tūkstančius žmonių apgyvendinančią laikiną stovyklą iš vienos vietos į kitą. Atstumai – po šimtus kilometrų per dieną, o laikinos stovyklos paprastai būna nenaudojamose karinėse bazėse, prie miestų ar tiesiog dykumose. Atvesti reikiamą kiekį elektros energijos ir įrengti visą infrastruktūrą nėra paprasta. Todėl, kad kai kurie procesai vyktų greičiau, jiems naudojami sraigtasparniai.
Viso jų – 8. Trys skirti filmavimui: po vieną automobilių, motociklų ir sunkvežimių įskaitų dalyviams, dar trys – nenumatytiems medicininiams atvejams, kai susižeidusius pilotus reikia staigiai išgabenti iš trasos, vienas – fotografui ir vienas – ralio direktoriui Etienne Lavigne.
Claudio sraigtasparnis skirtas filmuoti automobiliams. Visi filmavimo sraigtasparniai yra panašūs, tačiau kiekvienas jų turi konkrečias užduotis ir neturi blaškytis.
„Dakaras – labai jaudinančios varžybos. Sutinki daug įdomių žmonių iš skirtingų šalių, tačiau pagrindinė mano buvimo čia priežastis – nuotykiai. Čia jų netrūksta. Mano pagrindinė užduotis ralyje – filmuoti automobilius, nors galime fiksuoti ir kitus dalyvius“, – pasakoja čilietis.
Miegoti kartais tenka dykumoje
Sraigtasparnio pilotas papasakojo apie savo darbo vietą. Jis sraigtasparnį valdo sėdėdamas dešinėje pusėje, o kairėje būna žurnalistas iš Prancūzijos. Už Claudio esanti vieta skirta operatoriui – jis valdo išorėje esančią aukštos raiškos (HD) kamerą „Cineflix“.
„Dakare labai įdomu – skrendi per skirtingas valstybes, skirtingomis sąlygomis, matai skirtingus kraštovaizdžius. Šiame darbe matai daug įspūdingų vaizdų kaip avarijos. Jos nėra geras dalykas, tačiau atrodo įspūdingai“, – teigia Claudio.
9 000 valandų skraidymo patirtį turintys vyras (iš jų 6 500 su sraigtasparniais) teigia, kad kiekvieną dieną ore praleidžia po 5-7 valandas. Medicinos paslaugas teikiantys sraigtasparniai ore būna po 3-4 valandas, tačiau tikslus laikas priklauso nuo greičio ruožo ilgio. Pavyzdžiui, jeigu dalyviams tenka įveikti 500 kilometrų bekele, lyderiai tam užtrunka 7-8 valandas, tad panašiai laiko turi praleisti ir juos iš oro filmuojanti komanda.
Sraigtasparnio degalų sąnaudos jūros lygyje yra apie 200 litrų per valandą, o skristi jis gali apie 200 km/val. greičiu.
„Ką reikia padaryti, norint skristi? Turi būti patyręs ir nuotykių trokštantis pilotas. Ne visi gerai jaučiasi čia būdami. Kartais tenka miegoti sraigtasparnyje, kuris pastatytas viduryje niekur. Ne visiems pilotams tai yra priimtina“, – šypsodamasis sako Claudio, savo sausio mėnesio jau neįsivaizduojantis be Dakaro ralio.
Velocita Media informacija
