Nors fizinė veikla padeda atsikratyti melancholiškų nuotaikų, išsikapstyti iš depresijos, persistengus taip pat gali kilti problemų – kai sportas tampa vieninteliu būdu pabėgti nuo nemalonumų, pradeda vystytis priklausomybė, portalui LRT.lt sako psichologė psichoterapeutė Ieva Petrukanecė, daugiau nei 10 metų dirbanti su sportininkais. „Per didelis fizinis krūvis apkrauna ne tik raumenis, sąnarius, bet stipriai veikia ir nervų sistemą. Todėl kartais kyla milžiniškas nuovargis, dėl kurio sportininkai nebegali užmigti ir atsipalaiduoti“, – teigia I. Petrukanecė.
Perdėtas sportas ir sveikata – nesuderinami dalykai
Psichologė psichoterapeutė I. Petrukanecė aiškina, jog priklausomybė nuo sporto, kaip ir bet kuri kita priklausomybė, atsiranda dėl gilesnių problemų, kurių žmogus nesugeba išspręsti: tai gali būti žema savivertė ar įvairūs kompleksai. Pasak jos, tie, kurie negali nustoti sportuoti, nes nori patobulinti kūną, dažnai yra patyrę patyčių dėl savo išvaizdos dar vaikystėje. Perdėtai sportuojama ir dėl nuolat patiriamos įtampos, siekiant užsimiršti ar nukreipti mintis, pasiekti bent kažkokį pasitenkinimą savimi.
Psichologas Erikas Siudikas sako, jog pasitaiko atvejų, kai žmonės sportuoja tik tam, kad numalšintų dėl nuolatinio persivalgymo kylančią kaltę – tai taip pat tampa liguista priklausomybe ir gresia perdegimu.
Psichologas pastebi, kad žmonės, priklausomi nuo sporto, dažnai nusisuka nuo savęs ir gyvena ne savo norais, o žodžiu reikia. „Jie ima labai spausti save ir nuolatinį orientavimąsi į rezultatą sporto salėje perkelia į gyvenimą. O visiškai atsisakius savo norų po ilgo laiko būna labai sunku juos vėl atrasti – tam prireikia psichoterapijos“, – aiškina psichologas.
Jei nepasportavus kyla nerimas, kaltės jausmas, įtampa, atrodo, kad būtent dėl to diena nevykusi, jei žmogus dėl sporto atsisako kitos veiklos, socialinio gyvenimo, laiko su artimaisiais, specialisto teigimu, jau vertėtų sunerimti ir pradėti aiškintis, ar jis neturi priklausomybės. Laiku užčiuopti ribą tarp sveikatai naudingo aktyvaus laisvalaikio ir priklausomybės nuo sporto labai svarbu, nes, pasak psichologės I. Petrukanecės, šis sutrikimas ilgam iškreipia sveiką žmogaus savivertės suvokimą – vieninteliu jos garantu tampa sporto salėje pasiekti rezultatai: didėjantys raumenys ar krintantys kilogramai.
Skausmas nėra gerų rezultatų rodiklis
Šią tendenciją pastebi ir sporto specialistai. Trenerė, grupinių užsiėmimų instruktorė Laura Sidaraitė-Michailovė teigia, jog kai kuriuos klientus tenka ne motyvuoti, kaip įprasta treneriams, o atvirkščiai – pristabdyti, kad jie nepersistengtų. „Dažniausiai taip nutinka su tais, kurie ateina į sporto klubą su labai aiškiu tikslu ir, vos tik pamato ryškėjančius rezultatus, nebegali sustoti, persitempia – 2 valandos intensyvaus darbo sporto salėje jau yra per daug“, – sako specialistė.
Jos teigimu, po tokio milžiniško krūvio atsiranda išsekimas, ima skaudėti galvą, gali prasidėti netgi vėmimas, alpimas, ypač, jei sportuojantis žmogus dietomis drastiškai sumažina suvartojamo maisto kiekį.
L. Sidaraitė-Michailovė sako, kad milžiniškas išsekimas ir raumenų skausmas po treniruotės, kurio taip siekia užsidegusieji sportuoti, iš tikrųjų visai nėra geros treniruotės rodiklis. „Raumenų skausmas atsiranda dėl ląstelių mikrotraumų, kurių, sportuojant sistemingai, normaliu krūviu, iš viso neturėtų būti. Taigi jei po treniruotės kitą rytą nebeatsikeliate iš lovos – organizmui padarėte daugiau žalos nei naudos“, – aiškina trenerė.
Jos teigimu, visgi baimintis nereikėtų: šios mikrotraumos – nepavojingos ir greitai sugyja, tačiau po tinkamai pritaikyto krūvio jų neturėtų atsirasti.
Pasak specialistės, staigus sportinis krūvis ypač pavojingas po ilgo sėdėjimo: „Dažniausiai taip persitempia vyrai, seniai neturėję aktyvios fizinės veiklos, staiga nusprendę pažaisti krepšinį. Dažna tokio elgesio pasekmė – plyšusi Achilo sausgyslė ir ilga reabilitacija.“
Sportuoti pakanka 20 minučių per dieną
Vis dėlto protingas fizinis krūvis, pasak psichologų, reikalingas kiekvienam ir gali padėti išgyventi sunkumus. „Depresija ir didelis nerimas susiję su tam tikrų medžiagų pertekliumi arba trūkumu smegenyse. Sportuojant, kai padažnėja pulsas ir kvėpavimas, tos medžiagos lengviau susibalansuoja ir neigiamų emocijų sumažėja. Tam pakanka bent 20 minučių intensyvesnės fizinės veiklos per dieną. Ji pašalina susikaupusią įtampą, emocijas, mažina nerimą, pakelia energijos lygį“, – pasakoja I. Petrukanecė.
Tačiau savo nerimą ir neigiamas nuotaikas raminti vien sportu specialistai nepataria. Pasak E. Siudiko, į sporto salę iškrauti savo energiją naudinga daugeliu atvejų, pavyzdžiui, kad neišlietume savo pykčio ar neigiamų emocijų ant artimųjų, tačiau svarbu suprasti, kad tai nesprendžia problemų. „Nors sportuodami atsikratome neigiamos energijos, sunkumai, dėl kurių ji atsirado, vis tiek kaupiasi Taigi pirmiausia reikia aiškintis, iš kur kyla tas nerimas, ir galvoti kaip jį sumažinti“, – pataria psichologas.
Lrt.lt
