Kai mokykloje mažai mokinių, itin sudėtinga atskirų dalykų mokytojams skirti pakankamą darbo krūvį, kad jie gautų visą mokytojo pareigybei nustatytą atlyginimą. Net ir nuolat didinant mokytojų darbo užmokestį, mažų mokyklų pedagogams dėl mažo krūvio atlygis didėja nežymiai.
Mažėja mokinių galimybės ir mokytojų atlyginimai
Vidutiniškai Lietuvos mokyklose mokosi 256 mokiniai, kai tuo tarpu kitų ES šalių vidurkis – apie 600 mokinių. Ryškiausia problema yra ta, jog šiuo metu net 89 šalies mokyklose ir 50 pagrindinio ugdymo skyrių mokosi tik 60 arba mažiau mokinių. Ugdymo ištekliai yra išskaidyti ir neskaitlingose mokyklose jų nepakanka, kad būtų sudarytos sąlygos kokybiškam ugdymui.
„Mažoms klasėms išlaikyti pasitelkiamos net ir tos lėšos, kurias valstybė skiria mokymo kokybei stiprinti. Mažoms klasėms išlaikyti mokyklos taupo, skirdamos minimalų pamokų skaičių mokiniui per savaitę, mažindamos pamokų skaičių mokinio ugdymo poreikiams tenkinti ir mokymosi pagalbai teikti“, – pažymi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Siekiant įvykdyti ugdymo programą, yra būtinas tam tikras kompetencijas turinčių pedagogų skaičius. Atitinkamai, dėl anksčiau minėtų problemų mažoje ugdymo įstaigoje gana didelė dalis pedagoginių darbuotojų dirba ne visu krūviu. Pavyzdžiui, iki 60 mokinių turinčioje mokykloje vienai sąlyginei mokytojo pareigybei tenkantis mokinių skaičius yra per pusę mažesnis nei bendras Lietuvos rodiklis. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalyse vidutinis mokinių skaičius vienam mokytojui viduriniame ugdyme yra 13 mokinių, o Lietuvoje – tik 9,6 mokinio, kaimuose vienam mokytojui tenka tik 8,45 mokinio. Mokyklose, kuriose mokosi iki 60 mokinių, vienam mokytojui tenka tik 5–6 mokiniai. Yra ugdymo įstaigų, kuriose vienai mokytojo pareigybei tenka tik 2,8 mokinio.
„Jei siekiama užtikrinti orų pedagogo atlygį, būtina sukurti sąlygas mokytojams turėti normalų darbo krūvį. Mažose mokyklos dažniausiai tai neįmanoma. Sustiprinus mokyklų tinklą ir sutelkus išteklius, regionuose dirbančių pedagogų socialinė padėtis pagerėtų“, – sako J. Šiugždinienė.
Kodėl neskaitlingose mokyklose uždirbama mažiau?
Mažesnėse mokyklose dirbantys mokytojai dažnai neturi etato, dirba 0,7 etato ir dar mažesniu krūviu. Net ir didinant mokytojų darbo užmokestį, jie nepajaučia reikšmingesnio atlyginimų padidėjimo.
Mokytojų atlyginimai mažoje ir didelėje mokykloje gali skirtis du kartus ir daugiau.
Taip pat labai svarbu: jeigu mokykloje dirba santykinai daugiau mokytojų nedideliu krūviu, turinčių mažai pamokų, tai skaičiuodami jų vidutinį atlyginimą visada gausime mažesnę sumą. Pavyzdžiui, jeigu matematikos krūvį gali pasiskirstyti 4 matematikos mokytojai, o mokykloje jį dalijasi 5, tai, esant toms pačioms sąlygoms (stažas, kvalifikacija etc.), vidutinis jų atlyginimas bus 20 procentų mažesnis.
Galimybes mokytojams mokėti didesnius atlyginimus (dėl pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento didinimo bei dėl priemokų ir premijų) iš dalies lemia ir mokyklai numatytas biudžetas, kuris ypač priklauso nuo klasių komplektavimo.
Tarkime, mažoms pagrindinio ugdymo klasėms (iki 7 mokinių) iš valstybės biudžeto skiriama ne daugiau kaip 50 procentų ugdymui reikalingų lėšų, kita dalimi turi prisidėti savivaldybė. Tačiau savivaldybės kartais gali paskirti ir mažesnę sumą, negu kad reikalinga mokyklai. Taip pat mokykloms gali trūkti mokymo lėšų, jei faktiškai komplektuojama daugiau klasių, nei numato finansavimo metodika.
Akivaizdu, kad, kai mokykloje yra daugiau vaikų, o mokytojai dirba visu etatu ir daugiau, jie turi geras galimybes uždirbti didesnę algą.
Ekspertas: dalis savivaldybių nesiima reikalingų sprendimų
Darbo teisės taikymo švietimo sistemoje ekspertas Romas Turonis, konsultuojantis ir darbo užmokesčio, darbo laiko, nuotolinio darbo reguliavimo klausimais, sako, kad mažiau mokinių turinčių mokyklų mokytojai, norėdami gauti ne dalį etatui numatyto atlyginimo, o visą, turi dirbti keliose įstaigose.
„Jiems papildomai kainuoja kelionės iš vienos mokyklos į kitą, nes ne visos savivaldybės padengia šias išlaidas. Kita vertus, reikėtų skaičiuoti ir laiko sąnaudas. Neretai savivaldybės vietoj efektyvių ir optimalių sprendimų tiesiog pataikauja aktyvesnių tėvų norams ir nesiima sprendimų pertvarkyti mokyklų tinklą, kad jis taptų patogus mokiniams, o mokytojai galėtų uždirbti daugiau negu kolegos didesnėse mokyklose“, – sako R. Turonis.
Viena galimų išeičių neskaitlingoms mokykloms – jungtinių mokyklų formavimas. Mažąsias mokyklas prijungus prie pagrindinių regioninių savivaldybių ugdymo įstaigų, reikšmingai sumažėtų biurokratinė našta bei reikalingi administraciniai ir mokyklos išlaikymo kaštai. Kartu susidarytų daugiau krūvio pedagogams ir daugiau galimybių moksleiviams. Sujungus mažąją rajono mokyklą su pagrindine, sutaupomi mokyklų administravimo kaštai galėtų būti skiriami ugdymo kokybei gerinti, būtų išvengiama jungtinių klasių formavimo, o suformavus reikiamą krūvį pedagogams, kiltų ir jų atlyginimas.
ŠMM nuotrauka
