Tūkstančiams Lietuvos vaikų yra įprasta į mokyklas važiuoti mokykliniais autobusais, maršrutiniais autobusais ir privačiu transportu. Taip į mokyklas kasdien vyksta 63,5 tūkst. vaikų.
Nesigaili sprendimo vaikus vežti į miesto mokyklas
Kėdainietė Lina Šlamienė džiaugiasi, kad prieš 10 metų nusprendė leisti vaikus į mokyklą rajono centre ir priėmė su tuo susijusius papildomus iššūkius. Ji nutarė leisti vaikus į mokyklą Kėdainių rajono centre, nes norėjo vaikams ne tik kokybiško ugdymo, bet ir galimybių popamokinei veiklai, konkrečiai muzikos ir sporto mokykloms.
„Taip, nėra paprasta, reikia papildomų pastangų, planavimo ir išteklių, bet nesigailime. Išmokome ryto keliones skirti būsimiems dienos planams aptarti, o grįždami namo – aptarti darbo dieną, pasidalyti įspūdžiais. Pažįstu daug skirtinguose rajono kaimuose gyvenančių šeimų, pasirinkusių taip, kaip ir mes. Jei reikėtų rinktis – vėl daryčiau tą patį. Esu dėkinga ir savo tėvams, daugiau nei prieš 30 metų iš komfortabilios kaimo mokyklos perkėlusiems mane į miesto mokyklą“, – pasakoja L. Šlamienė.
Šeima gyvena apie 10 km iki vaikų mokyklų: Kėdainių „Ryto“ progimnazijos ir „Atžalyno“ gimnazijos. „Užtrunkame maždaug 15 minučių kelio automobiliu normaliomis eismo sąlygomis ir apie pusvalandį rytinio eismo sąlygomis. Kelionė maršrutiniu autobusu, žinoma, trunka ilgiau ir nėra tokia patogi – autobusai kursuoja gana retai, ryte ir po pamokų jie dažniausiai sausakimši. Kelionė tuomet trunka apie 40 minučių, tenka šiek tiek paėjėti iki mokyklų. Jei būtų galimybė važiuoti geltonaisiais autobusais, tai būtų dar viena galimybė vaikams vykti į mokyklą“, – pasakoja L. Šlamienė.
Turi atidžiai suplanuoti kelionę
Anot L. Šlamienės, daugiau iššūkių kyla grįžti namo po pamokų. „Suprantu, kad objektyviai neįmanoma visuomeninio transporto priderinti prie visų keleivių poreikių, todėl, išvykdami į mokyklą, turime apgalvoti visos dienos planą – kiek bus pamokų mokykloje, kokie ir kada vyks muzikos ir sporto užsiėmimai, kada važiuoja autobusas, kada baigiasi suaugusiųjų darbai – tuomet sprendžiame, kas kaip grįš namo. Įtakos kelionės laiko ir būdo pasirinkimui turi ir oro sąlygos – jei nėra labai žvarbu ir lietus nepila kaip iš kibiro, galima rinktis kelionę miesto autobusu ir kelionę baigti pėstute – su gera kompanija poros kilometrų pasivaikščiojimas neprailgsta, ją apsunkina nebent kuprinė ir kartu keliaujantis muzikos instrumentas“, – savo patirtimi dalijosi kėdainietė.
Ji sako suprantanti nerimą, kad mažam vaikui nėra lengva iš namų ir darželio aplinkos pereiti į didelį mokyklos kolektyvą ir miesto ar didesnio miestelio aplinką. „Bet taip pat suvokiu, kad turime pratinti vaikus gyventi ne šiltnamio sąlygomis, o realiame gyvenime“, – pažymi L. Šlamienė.
Autobusais pavežami 22 tūkst. vaikų
Šiais mokslo metais geltonaisiais autobusais į mokyklas pavežami 22 476 vaikai. Tarp jų – 7 983 pradinių klasių mokiniai, 8 481 yra 5–8 klasių mokinys. Kitu mokyklų transportu atvežamas 4 771 vaikas.
Maršrutiniais autobusais į mokyklas atvyksta 26 232 mokiniai, privačiu transportu – 10 139 vaikai, kitais vežiojimo būdais – 7 307. Tokie yra Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS) duomenys.
Iš viso kaimuose ir miesteliuose toliau kaip 3 km nuo mokyklos gyvena 65 233 mokiniai. Jie gali prašyti pavėžėjimo į mokyklą paslaugos.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nuo 2000 m. yra nupirkusi 1 232 geltonuosius autobusus mokykloms. Vidutiniškai autobusas tarnauja 7–10 metų. Tai priklauso nuo to, kiek kilometrų jis nuvažiuoja per dieną. Šie autobusai vidutiniškai per dieną nuvažiuoja nuo 100 iki 200 km.
Pasaulyje vidutiniškai vienos valandos kelionė iki mokyklos yra laikoma priimtina. Tačiau kai kuriose Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) priklausančiose valstybėse yra nustatyta, kad kelionė pirmyn ir atgal gali trukti iki 2,5 valandos. Lietuvoje tikslios statistikos nėra, tačiau vidutiniškai geltonaisiais autobusais kelionė iki mokyklos trunka 30–40 minučių.
Per trejus metus planuojama skirti 26 mln. eurų naujiems mokyklų autobusams pirkti. Autobusus ministerija perka viešųjų pirkimų būdu ir negali pasirinkti konkretaus gamintojo ar modelio.
„Ministerija svarsto galimybę geltonųjų autobusiukų pirkimą perduoti pačioms savivaldybėms. Taip jos galėtų nupirkti joms reikalingų dydžių autobusiukus arba kitaip organizuoti mokinių pavėžėjimą. Svarbu, kad autobusiukai būtų mažai taršūs ir pritaikyti specialiųjų poreikių turintiems vaikams“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kancleris Julius Lukošius.
ŠMM nuotrauka
