Klaipėdos „Santarvės“ progimnazija šį pavasarį pasipildė išsyk beveik 200 mokinių – tiek nuo karo Ukrainoje bėgančių vaikų pasirinko šią uostamiesčio mokyklą. Čia buvo suformuota ir naujų klasių ukrainiečių vaikams, kuriuos gimtąja kalba moko ukrainiečiai mokytojai.
„Iš esmės, prie mūsų mokyklos prisijungė dar viena mokykla. Pertvarkyti reikėjo beveik viską“, – sako Klaipėdos „Santarvės“ progimnazijos direktorė Laima Vaitonienė. Mokykloje per kovą mokinių padaugėjo nuo 545 iki 739.
„Santarvės“ progimnazijoje mokomoji kalba yra rusų, tačiau, kaip ir visose Lietuvos tautinių mažumų mokyklose, dalis pamokų vyksta lietuvių kalba. Kaip pasakoja mokyklos vadovė, dauguma šią mokyklą pasirinkusių ukrainiečių šeimų atvyko iš rytinių Ukrainos regionų, kur didžioji dalis gyventojų yra rusakalbiai.
Bendruomenė sutiko šiltai
„Į Klaipėdą atvykus pirmiesiems karo pabėgėliams ir jiems besirenkant mokyklas, mes pirmiausia į susitikimą pakvietėme savo mokyklos tėvų bendruomenę. Visi supratome, kad pas mus mokinių ateis daug, tad turime pirmiausia patys pasiruošti juos priimti. Tėvai sureagavo labai šiltai, supratingai, be to, nemažai mūsų mokinių tėvų irgi yra atvykę iš Ukrainos, turi ten giminių“, – kalba L. Vaitonienė.
Progimnazijos mokinių taryba sudarė mokinių pagalbos grupę, kurios atstovai kiekvienoje klasėje prisiėmė globoti atvykstančius bendraamžius. Mokykloje taip pat dirba mokytojų ukrainiečių, kuriuos likimas į Lietuvą atvedė prieš daug metų – tad jie iškart ukrainiečius mokinius ėmėsi konsultuoti gimtąja kalba. Taip pat mokykla paruošė atmintinę ukrainiečių mokinių tėvams: joje sudėjo informaciją apie pamokų trukmę, skaičių, atostogas ir pan.
Anot direktorės, daugiausia dėmesio pirmosiomis savaitėmis teikta mokinių integracijai, jų emociniam saugumui, draugiškų santykių kūrimui – vyko renginių, teminių veiklų, kad vaikai turėtų progų pažinti vieni kitus, kartu pabūti ne tik pamokose.
„Globojant atvykusiuosius, jiems skiriant tikrai daug dėmesio, gali susidaryti gan jautri situacija, kai mūsų vaikai pradės jaustis užmiršti, nustumti. Su mokytojais kalbėjomės apie šias rizikas, aptarėm įvairias situacijas ir labai stengiamės dėmesį mokiniams pamokose, mokyklos veiklose skirstyti vienodai, kad neatsirastų priešprieša“, – kalba L. Vaitonienė.
Trys ukrainiečių pradinukų klasės
„Susitikę su naujais mokiniais ir jų tėvais, globėjais, išsiaiškinome jų lūkesčius. Visgi mūsų ir Ukrainos švietimo sistemos nėra vienodos. Tarkime, ukrainiečiai mokyklas pradeda lankyti šešerių, bet tie vaikiukai dar nepažįsta visų raidžių, jas tik mokosi, tad įpusėjus mokslo metams jie negali jungtis prie mūsų pirmokų, kurie jau pakankamai gerai skaito. Taigi ukrainiečių pirmokams siūlėme lankyti mūsų priešmokyklines klases“, – pasakoja direktorė ir prideda, jog vaikams, kurių pasiekimai ir gebėjimai tvirtesni, siūlyta mokytis aukštesnėse klasėse.
„Santarvės“ progimnaziją pasirinkusieji ukrainiečių vaikai puikiai kalba ir supranta rusų kalbą, tad jie iškart ir pradėjo mokytis visų mokomųjų dalykų, jiems dėl to nekilo problemų. Didžioji dalis 1–8 klasių mokinių buvo integruoti į atitinkamas klases, taip pat suformuotos trys naujos tik ukrainiečių pradinukų klasės (2, 3 ir 4 klasės). Pastarąsias klases ukrainiečių kalba moko taip pat nuo karo pabėgę mokytojai.
„Kai ukrainiečiai atvyko registruotis į mokyklą, mes tiesiog klausinėjome tėvų, gal jie pedagogai, kokių specialybių, ką mokė Ukrainoje, ar norėtų dirbti pas mus. Aš, kaip vadovė, rizikavau, nes dar nebuvo nustatyta nei įdarbinimo tvarka, nei finansavimas, tad dabar labai džiaugiuosi, kad šie dalykai sprendžiasi“, – sako pašnekovė.
„Santarvės“ progimnazijoje iki šiol įdarbintos trys pradinio ugdymo ir viena anglų kalbos pradinukams pedagogės, ukrainiečių kalbos ir literatūros mokytoja, mokytojo padėjėja, pailgintos dienos grupės auklėtoja, logopedė iš Ukrainos.
Mokosi ir gimtosios, ir lietuvių kalbos
Atlikus mokyklą lankančių ukrainiečių ir jų tėvų apklausą, didesnioji dalis išreiškė norą toliau mokytis ukrainiečių kalbos. 5–8 klasių mokiniai nuo praeitos savaitės turi 3 savaitines ukrainiečių kalbos pamokas. Savo kalbos jie mokosi srautinėse klasėse (pvz., visi mokyklos penktokai), perskirstant pamokas tarp kitų dalykų.
„Papildomai įdarbinome dvi lietuvių kalbos mokytojas – viena dirba su pradinukais, kita – su vyresniaisiais ukrainiečiais. Visi mokiniai – nuo pirmokų iki aštuntokų – turi po 5 lietuvių kalbos pamokas, o 5–8 klasių mokiniai dar ir individualias konsultacijas. Penktokai-aštuntokai lietuvių kalbos mokosi tuo metu, kai jų bendraklasiams irgi vyksta lietuvių kalbos ir literatūros pamokos“, – aiškina progimnazijos direktorė. Anot jos, vaikams netrūksta motyvacijos mokytis naujos kalbos, pasisveikinti jau geba visi, o kai kurie ir per pamokas stengiasi panaudoti lietuviškų žodžių.
ŠMM nuotrauka
