Ko gero, daugeliui žinoma ši liaudies žaidime užkoduota būsena: atrodytų, kūnas jau nebeturi jėgų, o žmogus niekaip negali užmigti. Pasak medikų, jei tai vienkartinės būsenos, nerimauti nėra dėl ko, tačiau vis daugiau žmonių kamuoja ilgalaikiai miego sutrikimai. Kada jau reikėtų sunerimti ir kaip saldžiai miegoti, pasakojo Lietuvos miego medicinos draugijos prezidentė prof. Vanda Liesienė bei gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė Gintarė Špėlytė.
Veikia stresas
Trumpalaikius miego sutrikimus, pasak psichiatrės-psichoterapeutės G. Špėlytės, paprastai sukelia stresinės situacijos ar įtemptas gyvenimo būdas. Jei tai – pavieniai atvejai, pasak prof. Vandos Liesienės, pakanka kitą naktį gerai išsimiegoti, ir viskas susitvarkys. Tačiau sunerimti reikėtų, jei tokia būsena užsitęsia.
„Jei žmogus per parą miega mažiau nei 4–5 val. ir tai tęsiasi tris ar keturias savaites, reikėtų kreiptis į gydytoją“, – teigė V. Liesienė.
Nuolatinis nuovargis ir baimė užmigti
Neišsimiegojęs žmogus ryte jaučiasi nepailsėjęs, pavargęs, jam sunkiau susikaupti, jis būna irzlus ir mieguistas. O jei tokia būsena užsitęsia?
„Tuomet nuovargio jausmas tampa nuolatinis, blogėjanti dėmesio koncentracija kelia rūpesčių: daugėja „priminimo lapelių“, kažkur „nukištų daiktų“, o vėliau ir norimų išsakyti minčių, – vardino G. Špėlytė. – Žmogus tampa irzlesnis, dirglesnis, laipsniškai blogėja nuotaika.“ Be to, pasak gydytojos, negydant nemigos, atsiranda baimė neužmigti, prieš miegą didėja nerimas ir apima artėjančios nakties „siaubas“. Maža to, nerimas gali sustiprėti ir dienos metu. Kita vertus, pasak G. Špėlytės, nuolatinė nemiga gali būti rimtesnių psichinės sveikatos sutrikimų ženklas. Ji pasireiškia sergantiems depresija, nerimo, bipoliniais sutrikimais, psichoze.
Perdegimo sindromas
G. Špėlytės teigimu, „stresui užsitęsus, gali ryškėti emocinio išsekimo būklės, dar vadinamos perdegimo ar lėtinio nuovargio sindromu, dėl kurių miego sutrikimai gali tapti nuolatiniai. Pablogėjusi savijauta gali tęstis metų metus, jei pagalbos ilgai nesikreipiama. Be to, perdegimo sindromas didina tikimybę susirgti depresija, nerimo sutrikimais, patirti su alkoholio vartojimu susijusių sunkumų.“
Gydytojos teigimu, šį sindromą dažniau patiria asmenys, kurių darbas susijęs su slauga, pagalba ir gydymu, ugdymu ar reikalauja intensyvaus bendravimo su kitais žmonėmis. Be to, vaistai, kurių sudėtyje yra stimuliuojančių medžiagų, taip pat gali sutrikdyti miegą.
Silpnėja imuninė sistema
Lietuvos miego medicinos draugijos prezidentės V. Liesienės nuomone, nuolatinė nemiga gali tapti ir įvairių kitų ligų priežastimi. „Miego metu mūsų organai ilsisi, o smegenys ruošiasi kitai dienai, kad būtume vėl darbingi ir produktyvūs: sutvarkomos emocijos, mintys, atmintis, paruošiama nervų sistema. Esant nemigai, silpnėja imuninė ir nervų sistemos, mažėja organizmo atsparumas įvairioms ligoms“, – tvirtino Vanda Liesienė.
Priimti natūraliai
„Dažniausiai miego sutrikimais skundžiasi vyresnio amžiaus žmonės bei veiklūs, didelį stresą patiriantys vidutinio amžiaus asmenys“, – mano gydytoja G. Špėlytė, tačiau profesorė Vanda Liesienė sako, kad vyresnio amžiaus žmonėms dažnai nubusti – normalu. „Ir jauni dažnai nubunda, tik jie giliai miega, neatsimena. Tiesiog apsiverčia ant kito šono ir toliau sapnuoja, – pasakojo profesorė. – O vyresniems 3 ar 5 kartus per naktį nubusti yra visiškai normalu. Tiesiog tai reikia priimti kaip natūralų dalyką, ne kaip sutrikimą ir dėl to neišgyventi.“
Surasti miego duobutę
Profesorės V. Liesienės teigimu, „moksliniais tyrimais įrodyta, kad kiekvienas žmogus turi savo genetinį laikrodį. Kai jis išderinamas, sutrinka melatonino gamyba, o būtent jis reikalingas miegui: reguliuoja streso hormonus, mažina kūno temperatūrą ir pan. Labai svarbu, kad mūsų vidinis laikrodis darniai eitų su išoriniu paros laiku“, todėl ji pataria visuomet įsiklausyti į savo organizmą. „Nėra recepto, kada geriausia eiti miegoti. Mėgstu sakyti, kad kiekvienam reikia surasti savo miego duobutę: jei jauti, kad organizmas jau pasiruošęs, eik miegoti. Nebereikėtų sportuoti, žiūrėti filmų ar sėdėti prie kompiuterio. Jei dirbtinai priešinamės poilsiui pasirengusiam organizmui, miegas ir sutrinka“, – įsitikinusi V. Liesienė.
Didžiausia kaida – skaičiuoti
Paklausta, kiek žmogui reikia miegoti, kad jis jaustųsi pailsėjęs ir žvalus, profesorė V. Liesienė sakė: „Yra visokiausių teorijų. Mitas, kad privalu miegoti septynias ar aštuonias valandas ir pan. Tai – didžiausia klaida. Kiekvienam žmogui reikia skirtingai. Vienas ir keturias valandas pamiegojęs jausis puikiai, o kitam gali dešimties nepakakti. Visada svarbiau poilsio kokybė. Jei ryte jautiesi pailsėjęs, vadinasi, tiek ir reikėjo miego.“
Miegas – kaip balandis
Nieko tokio, pasak V. Liesienės, jei kas naktį miego trukmė skirsis. Svarbiausia – neskaičiuoti valandų ir pozityviai galvoti. „Nesvarbu, kad žmogus vieną naktį daugiau pamiega, kitą – mažiau. Jei nepamiegos šią, kitą daug saldžiau užmigs ir organizmas atsistatys, – įsitikinusi gydytoja. – Daug blogiau įsitempti ir galvoti: „O, man tik keturios valandos liko!” Tada tikrai bus sunku užmigti. Juk su miegu kaip su balandžiu: jei artėji prie jo, jis nuskrenda, o tik nekreipk dėmesio, ir jis pats atskris.“
Vietoj to V. Liesienė pataria nuteikti save pozityviai ir sakyti sau: „Kaip puiku, dar liko keturios valandos miegoti“ arba „O, kaip aš puikiai pailsėsiu savo šiltoje lovoje.“
Pasirūpinti miego higiena
„Be pozityvių minčių, geram poilsiui ne mažiau svarbi miego higiena, pirmiausia – sutvarkyti ir išvėdinti kambarį“, – paaiškino V. Liesienė.
Gydytojos G. Špėlytės nuomone, neverta tikėtis gero miego, „jei miegoti nepatogu, triukšminga, per daug šviesu, netinkama temperatūra. Miegamasis turėtų būti skirtas miegui ir... kitai maloniai veiklai, bet ne TV žiūrėjimui ar darbui su kompiuteriu“. Be to, psichiatrė-psichoterapeutė G. Špėlytė patarė laikytis režimo, t. y. „kiekvieną dieną keltis ir eiti miegoti tuo pačiu laiku, o tiems, kuriems sunku užmigti naktį, reikėtų vengti pogulio dieną.“
Vengti stimuliatorių
„Turbūt visi žinome, kad mūsų miego kokybė labai priklauso ir nuo mitybos, – sakė neurologė V. Liesienė. – Ne vienam pacientui, sutvarkius ją, išnyko miego sutrikimai. Sunku užmigti alkanam, bet nereikia ir persivalgyti.“
Psichiatrė-psichoterapeutė Gintarė Špėlytė priduria, jog likus 4-6 val. iki miego reikėtų vengti įvairių stimuliatorių. „Norint gerai išsimiegoti, reikėtų vengti kavos, arbatos bei kitų (pvz., energetinių) gėrimų ar maisto, kurių sudėtyje yra kofeino. Nors alkoholis pagreitina užmigimą, deja, sutrikdo paskutinę miego periodo dalį. Dėl to miegas nebus pilnavertis“, – tvirtino G. Špėlytė, pridūrusi, jog prieš naktį reikėtų vengti ir cigarečių ar kitų nikotino turinčių produktų.
Sugaudyti parazitines mintis
V. Liesienė patarė nepalikti nebaigtų darbų ar neišspręstų problemų – juk labai dažnai mintys apie jas sukasi galvoje ir trukdo užmigti ar kelia nerimą naktį, todėl, jos nuomone, nubudus geriausia apsiversti ant kito šono ir toliau miegoti, problemų sprendimus paliekant dienai.
„O jei nepavyksta atsikratyti, kaip aš vadinu, parazitinių minčių, – juokiasi V. Liesienė, – reikia jas gaudyti: užsirašyti, kad nekankintų. Apskritai, norint užmigti, galima griebtis bet kokios metodikos, kuri padėtų nusiraminti: nors ir avis skaičiuoti.“ Tačiau, pasak gydytojos G. Špėlytės, geriausia neišsiugdyti blogų įpročių aiškintis tarpusavio santykius ar kalbėtis nemaloniomis temomis miegamajame.
Nėra vieno recepto
Nemigos ir miego sutrikimų priežastys – labai įvairios, todėl negali būti vieno gydymo metodo. „Kaip negalima pasakyti, kiek žmogui reikia miegoti, taip nėra vieno recepto miego sutrikimams gydyti, – įsitikinusi V. Liesienė. – Kiekvienas atvejis labai individualus, o nemigos gydymas – sudėtingas, todėl nereikėtų griebtis migdomųjų ir gydytis savarankiškai, ypač jei tai – pavienės bemiegės naktys.“ Profesorės teigimu, tik specialistai gali išaiškinti priežastį ir ją pašalinti, o tam dažniausiai prireikia kompleksinių priemonių ir nebūtinai – vien medikamentinių.
„Mes norime ir galime jums padėti“
Tai medicinos centro „Neuromeda“ – kredo, kuriuo ši modernios sveikatos priežiūros įstaiga vadovaujasi daugiau negu 20 metų. Medicinos centro teikiamos paslaugos:
- Suaugusiųjų ir vaikų psichikos sutrikimų, įskaitant nerimą, depresiją, panikos sutrikimą, diagnostika ir gydymas – medikamentinis ir psichoterapinis.
- Visapusiškas įvairių priklausomybių gydymas, įskaitant priklausomybę alkoholiui, lošimams, kompiuteriui.
- Individuali, porų, šeimų ir grupinė psichoterapija.
- Miego sutrikimų diagnostika ir gydymas.
- Stuburo ligų diagnostika ir gydymas – medikamentinis ir nemedikamentinis: manualinė terapija, elektroterapija, refleksoterapija ir t. t.
- Visapusiškas organizmo echoskopinis ištyrimas.
Parengta pagal sveikas.lt
